Rūta Antanaitienė ("Kaimo laikraštis") 2010-02-26 18:56
Ateityje tradicinį kietąjį kurą turėtų pakeisti netradicinės jo rūšys. Viena jų –stambiastiebiai energetiniai augalai. LŽŪU bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre atliekami tinkamų auginti Lietuvoje stambia-stiebių energetinių augalų biomasės auginimo, nuėmimo ir ruošimo kurui išsamūs tyrimai.
„Per valandą agregatas pagamina apie toną šiaudų granulių, kurios supilamos į didžiulius polietileno maišus“, – sako Liutauras Šimėnas. R.Antanaitienė
Manoma, kad ateityje energetinių augalų auginimas galėtų tapti pelninga žemės ūkio šaka. Užsiimantys biokuro gamyba ūkininkai augina energetinius augalus: varpinius javus, rapsus, gluosnius, topinambus, iš kurių galima gaminti biodegalus ar juos naudoti šilumai gaminti. Šiuo metu Lietuvoje gluosniais jau apsodinta 500 ha, jie veši Klaipėdos, Šakių, Anykščių, Panevėžio, Švenčionių, Varėnos, Trakų, Raseinių ir kituose rajonuose. Energetinių gluosnių mediena tinka šilumai gaminti ne tik rajonų katilinėse, bet ir nuosavuose namuose bei šiltnamių ūkiuose.
Yra ūkininkų, kurie visai neseniai pradėjo gaminti ekologiškas kuro granules, naudojant javų ir rapsų šiaudus.
Aplankėme Liutauro Šimėno biokuro (šiaudų granulių) gamybos ūkį, įsikūrusį Skudų kaime, Anykščių rajone. Jaunasis ūkininkas taip pat augina energetinius gluosnius kurui ir planuoja pradėti auginti topinambus, kurių ne tik stiebus būtų galima panaudoti granulėms gaminti, bet ir šakniavaisius, pvz., spirito gamybai, kuris toliau būtų maišomas su benzinu. L. Šimėnas yra apdovanotas Žemės ūkio ministerijos padėkos raštu už sėkmingą ūkininkavimą ir alternatyvaus verslo kūrimą kaime.
Jaunas vaikinukas apsigyveno senelių sodyboje Papiliuose, kur kasmet praleisdavo vasaras. Atvykus į sodybą, ant klėties pasitinka užrašas: „Liutauro Šimėno bioūkis“. Pasak Liutauro, senoviška aukštaitiška dviejų galų troba, daržinė, dviejų galų klėtis, ant upelio kranto – pirtelė, visi pastatai pastatyti dar prosenelių, nepanaudojus vinių, tik kirviu.
– Tėvai džiaugiasi vyriausiojo sūnaus Jono bei mano pasirinkimu gyventi tėviškėje ir vystyti žemės ūkio verslus, – sako pašnekovas. – Jauniausias brolis Paulius, dar studentas, studijuoja kraštovaizdžio architektūrą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, o atostogų metu talkininkauja mano ūkyje.
Liutauras VGTU įgijo bioinžinieriaus specialybę. Tyrė biodyzelino gamybos cheminių ir biocheminių metodų palyginimą, kuriant gamybos technologiją. Galbūt ateityje fermentai – imobilizuotos lipazės, joms atpigus, bus panaudotos biodyzelinui be atliekų gaminti. Pastaruoju metu LŽŪU studijuoja doktorantūroje, rengia mokslinį darbą „Biodyzelino gamyba iš atliekų ir poveikis aplinkai“. Ateityje ūkininkas numatęs plėsti biokuro gamybą.
L.Šimėnas ūkininkauti pradėjo 2004 m., tėvas jam padovanojo 6 ha savo tėvų žemės. Pats Liutauras Skuduose iš vietinių ūkininkų nusipirko dar 4 ha žemės, įsigijo ir seną karvidę, vandentiekio bokštą bei siurblinę. Pasak ūkininko, žemės šioje vietovėje nėra labai derlingos, žemės ūkio naudmenų našumo balas – apie 38 balai. Liutauras pradėjo auginti rugius ir rapsus, o vėliau – ir energetinius gluosnius. Našesnėse žemėse galima auginti kur kas pelningesnes žemės ūkio kultūras, duodančias ir didesnį derlių.
Kasmet po truputį laukų plotai didėjo. „Praėjusiais metais sėjau 24 ha rugių ir 8 ha vasarinių rapsų. Auginu rugius, nes jie mažiau lepūs nei kviečiai, bet kartais sėju ir kvietrugių, sėjomainai taikyti ankštinius augalus: žirnius ir lubinus”, – sako L.Šimėnas.
Po kelerių metų fermą rekonstravo ir joje įrengė šiaudų granulių cechą. „Praėjusiais metais už 0,5 mln. Lt iš AB „Radviliškio mašinų gamykla“ nusipirkome ir pirmieji Lietuvoje sumontavome jų gamybos smulkinimo ir granuliavimo įrenginį kuro granulėms gaminti iš javų ir aliejinių kultūrų šiaudų. Pagamintos kuro granulės skirtos automatizuotoms stambioms katilinėms ir individualiems vartotojams” – pasakojo ūkininkas. Pasak jo, konstravimo institute prieš 30 metų sukurtą mašiną pašarų, žolės miltų granulėms gaminti gamyklos inžinieriai patobulino ir pritaikė ekologiško kuro (šiaudų, durpių, pjuvenų) granulėms ruošti.
Prieš pradedant granulių gamybą apie porą mėnesių vyko paruošiamasis darbas, nuėmus javus, šiaudai buvo vyniojami į ritinius ir gabenami į greta šiaudų perdirbimo cecho esančią saugyklą. Dalį šiaudų, kad netrūktų gamybai, L. Šimėnas pirko iš aplinkinių ūkininkų.
Rugsėjo pabaigoje Skudų fermoje prasidėjus gamybai, pakvipo maloniu aromatu, primenančiu žolės miltų kvapą. „Per valandą agregatas pagamina apie toną šiaudų granulių, kurios supilamos į didžiulius polietileno maišus, – sakė ūkininkas. – Stambioms katilinėms granulės kurui kur kas pranašesnės už stambius ritinius, nes granulės užima mažiau vietos, o šiaudų apimtis juos perdirbant į granules sumažėja septynis kartus. Jas galima gaminti iš įvairių javų šiaudų, labiau apsimoka iš žieminių javų ir rapsų, nes vasarinių javų šiaudai menkesni, todėl daugiau darbo ir laiko užtrunka juos surinkti iš lauko“.
Šiaudų granulės – viena atsinaujinančio kuro rūšių, skirtų šildymo katilams, miestų, miestelių ar individualiems namams šildyti. „Nors jos ne tokios kaitrios kaip malkos, tačiau patogiau kūrenti, – aiškino L. Šimėnas. – Pripildei bunkerį, ir kelias dienas ar savaitę gali visai neiti į katilinę”. Šiaudų granulių kurui pirkėjų pakanka, o stipriai atšalus orams prekyba dar labiau suaktyvėjo.
Didžiąją dalį pagamintos produkcijos parduoda užsieniečiams – lenkams, danams, suomiams. „Gamybą šiek tiek pristabdžiau, labai šalta, patalpos nešildomos. Šiaudų kol kas pakanka, pirkti daugiau neplanuoju, – sako L. Šimėnas. – Įrengimai dirba, pagrindinis ir būtiniausias dalykas turi būti sausi šiaudai ir kokybės stebėjimas darbo metu. Didžiausio drėgnumo granuliuojant nenustačiau, – pasakojo biokuro gamintojas, bet turėtų būti ne daugiau kaip 20 proc., geriausia, kai jis siekia 10–15 proc. Granuliuojant drėgnesnius šiaudus susidaro daug garo, kuris mažina našumą, ypač žiemą, kai šalta.“
Pasak ūkininko, žaliavą būtina laikyti po stogu, kitu atveju pavasarį jau niekam nebebus tinkama, arba reikia statyti džiovyklą, bet tai padidina savikainą ir galutinė kaina bus niekam nebepriimtina. „Šiemet grūdinių kultūrų turbūt nedaug auginsiu, labai jau prastos kainos, daugiau sėsiu rapsų, – kalbėjo L.Šimėnas.
„Auginu kurui ir energetinių gluosnių. Auginu senokai, jais apsodinęs 8 ha, – sakė pašnekovas. – Tiesiog visada buvo įdomios naujos idejos. Sodinamoji medžiaga atvežta iš Švedijos, taip pat dalį įsigijau iš UAB „Jūsų sodui“, kuri platina sertifikuotus sodinukus“.
L.Šimėnas planuoja išplėsti jų plantaciją iki 15–20 ha. Pasak ūkininko, norint įveisti energetinių gluosnių plantaciją, svarbiausia labai gerai paruošti dirvą, kad sodinukų pirmaisiais ir antraisiais auginimo metais neužgožtų piktžolės, ypač daugiametės.
Kartą pasodinus, plantacija eksploatuojama apie 30 metų. Gluosnių derlius nuimamas kas treji metai, o šių subrendusių augalų metinis prieaugis siekia vidutiniškai 20 t/ha. 20 t gluosnių skiedrų prilygsta 5 t akmens anglies. Šis biokuro kiekis duotų augintojui vidutiniškai 1 500 Lt metinio pelno iš vieno hektaro.
– Gluosnių nemėginau granuliuoti, tam juos reikėtų papildomai džiovinti ir smulkinti, bet jie tinka naudoti katilinėse iškart nuėmimus“, – sakė augintojas.
***
Rūta Antanaitienė yra agronomė.
www.lrytas.lt inf.
