Šiaudų verslas – ir ekologiškas, ir pelningas

 

Jolita Žurauskienė

VL žurnalistė

2013-11-09

 

Naujo verslo idėją, puoselėtą dvejus metus, M.Gvergždis įgyvendino pasinaudojęs ES parama. Šiaudų granulės gyvūnų pakratams išvežamos į užsienį, o granulės, skirtos kurui, lieka Lietuvoje.

 

Domėjosi nauja veikla 

Ūkininkas, auginantis grūdines kultūras, pasakojo, kad prieš kelerius metus jam teko pasukti galvą ir apsispręsti, ar plėsti ūkį, ar imtis naujos veiklos. Pradėjęs galvoti apie naują šiaudų granulių gamybos verslą, kuris ne tik ekologiškas, bet ir pelningas, Mindaugas ilgai skaičiavo ir mąstė. Jis ne kartą lankėsi pas Verslų plėtros centro konsultantus, kurie patarė ir parengė projektą. Nors jaunasis ūkininkas ir atitiko visus reikiamus kriterijus paramai gauti, jis nerimavo dėl projekto finansavimo.

 

„Pateikėme paraišką pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir projektas buvo patvirtintas. Jei ne parama, neaišku, kaip būtų įgyvendintas šis sumanymas“, – pirmuosius žingsnius prisiminė M.Gvergždis. Pasak ūkininko, gavęs didesnę nei 1 mln. litų paramą ir investavęs nemenką dalį savo lėšų, jis iš AB „Radviliškio mašinų gamykla“ įsigijo šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrengimų komplektą, kita firma pateikė teleskopinį krautuvą. Gamybines patalpas M.Gvergždis išsinuomojo iš kaimyno. „Gamybą pradėjome tik liepą. Naujam darbui buvo rengiami specialistai, kurie mokėsi šiaudų granulių gamybos technologijos. Ne kartą gamybinėse patalpose lankėsi ir jas apžiūrėjo AB „Radviliškio mašinų gamykla“ vyriausiasis inžinierius Vytautas Naujokas“, – pridūrė M.Gvergždis. Nors darbas vyksta sklandžiai, naują veiklą pradėjusiam ūkininkui visada kyla klausimų. Į juos mielai atsako ir noriai bendradarbiauja ne tik minėtos gamyklos darbuotojai, bet ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai.

 

Aukšta kokybė

Kėdainių rajono ūkininkas sakė, kad granulių gamybai naudoja savus ir kaimynystėje gyvenančių ūkininkų kviečių šiaudus. Jas galima gaminti iš įvairių javų šiaudų, bet labiau apsimoka iš žieminių javų ir rapsų, nes vasarinių javų šiaudai menkesni. Žaliava turi būti sausa, švari ir kokybiška. Joje neturi būti pelėsio ir drėgmės. Tuomet, pasak M.Gvergždžio, pagamintos šiaudų granulės bus šviesios, geros kokybės. „Bendradarbiaudami su užsieniečiais, stengiamės atitikti jų reikalavimus, siekti, kad produkcija būtų aukštos kokybės. Nors šiaudų granulių tyrimai atlikti Vilniaus laboratorijoje ir joms išduotas sertifikatas, parduodama produkcija visuomet pakartotinai tikrinama“, – pasakojo M.Gvergždis. Šiaudų, iš kurių gaminamos granulės, drėgmė negali būti didesnė nei 12–14 proc. Jei žaliava yra drėgnesnė, krinta pagamintos produkcijos kokybė. Ūkininkas pabrėžė, kad jei į šiaudų granules patenka drėgmės, jos išsipučia.

 

Ieškoma naujų klientų

Kol kas nėra rūpesčių dėl granulių realizavimo. Jos, kaip kraikas, populiarios užsienyje. Daugiausia produkcijos parduodama tiesiogiai, be tarpininkų. Ieškoma ir naujų klientų. „Geros kokybės šiaudų granulės išvežamos į Vokietiją, Skandinavijos šalis, kur jos naudojamos kaip kraikas fermose. Jomis kreikiamos ne tik arklidės, bet ir paukštynai. Prastesnės kokybės granulės naudojamos kurui Lietuvoje. Tačiau toks kuras ne itin domina vietos šilumos tiekėjus ir vartotojus“, – pasakojo Mindaugas. Pasak ūkininko, norint pagaminti 1 toną granulių, reikia 1 tonos šiaudų. Granulių presu per valandą pagaminama 1 000–1 300 kg granulių. Paskaičiuota, kad norint, jog šiaudų granulių gamyba vyktų visus metus, reikia turėti apie 3 tūkst. tonų šiaudų. „Per dieną pagaminame apie 20–22 tonas granulių. Jas fasuojame į maišus, sveriančius 1 100 kilogramų. Pastaruoju metu užsieniečiai vis dažniau pageidauja į 15–25 kg maišus supakuotų granulių“, – sakė M.Gvergždis. Ateityje Kėdainių rajono ūkininkas planuoja savo produkciją eksponuoti parodose ir plėsti ryšius užsienyje.