2013-10-22
 

Kaunas. Kaskart priartėjus šildymo sezonui, intensyviai svarstoma apie vietinio kuro išteklius ir alternatyvas, galinčias sumažinti kuro kainas ir praverti kelius energetinei nepriklausomybei. Viena iš tokių alternatyvų –  šiaudai, kurių kiekis Lietuvoje, specialistų skaičiavimais, kasmet viršija 3 mln. tonų.

 

Matydami tokį kiekį kasmet atsinaujinančios žaliavos, kaip grybai po lietaus dygsta šiaudų supirkėjai, granulių ir briketų gamintojai. Dalis jų ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, turinčios savų išteklių, dalis – stambesni gamintojai, žaliavą pasiruošę supirkti iš augalininkyste besiverčiančių žemdirbių. Tik štai pastarieji parduoti šiaudų neskuba net ir už patrauklią kainą, nes laiko juos esant gera trąša ir nenori apsikrauti papildomais rūpesčiais, kurie neatsveria gaunamų pajamų.

 

Katilinei gauti šiaudų – sudėtinga

 

Šiaudais kūrenama bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ Gelgaudiškio katilinė per metus pagamina daugiau 4000 MWh šilumos, o tam prireikia maždaug 1800 t šiaudų. Ir nors nuo seno Šakių rajonas garsėja kaip darbščių žemdirbių kraštas, gauti katilinei žaliavos gana sudėtinga.

 

„Kiekvienais metais sudarome viešųjų pirkimų sutartis, bet konkursas ūkininkų pernelyg nevilioja, atsiranda vos du trys, kurie ketina parduoti šiaudus. Vyrauja nuomonė, kad tai gera trąša, kurios neverta parduoti. Vidutiniai ūkininkai dar ryžtasi, o didieji tuo visai nenori užsiimti, nes jiems šiaudų presavimas ir atvežimas į vietą tik trukdo javapjūtės darbus. Jeigu patys turėtume technikos, susuktume šiaudus į ritinius ir atsivežtume, taip atrasdami daugiau tiekėjų, tačiau tada mums patiems reikėtų didesnių investicijų. Už toną šiaudų mokame 160 Lt, o kainos kasmet kyla, nes pigiau niekas neparduoda“, – teigia UAB „Šakių šilumos tinklai“ Gelgaudiškio padalinio vadovas Saulius Gabraitis. Jo manymu, ateityje šiaudų įsigyti gali būti dar sudėtingiau, nes Šakių krašte pagausėjo šiaudų granulių gamintojų.

 

Jurbarko rajono Rotulių kaime ūkininkaujantis Raimondas Matula sako, kad granulių gamintojai neturėtų būti katilinių konkurentais. Bent jau dėl kainų skirtumo. Kiek jam teko susidurti, granulių gamintojai siūlo mažesnes kainas. Ūkininkas sako Gelgaudiškio katilinei parduodantis maždaug 400 t šiaudų, ir jam tai apsimoka.

 

Daugiau kaip 300 ha dirbantis ūkininkas nesibaimina, kad jo paties laukai liks be trąšų. „Visą laiką iš tų pačių laukų šiaudų neišvežu, vienais metais imu iš vienų, kitais iš kitų. Yra paskaičiuota, kiek galima išvežti nedarant žalos dirvai. Ten, kur šiaudus paliekame, juos smulkiname, įterpiame. Bandome įvairius būdus“, – pasakoja R. Matula.

 

Jo nuomone, ūkininkai šiaudus nenoriai parduoda ne vien dėl trąšų poreikio. Norint išvežti šiaudus, reikia įdėti daug papildomo darbo būtent tada, kai esi labiausiai užimtas – per javapjūtę. Ne tik kulti, bet ir čia pat presuoti, valyti laukus, išvežti ritinius.

 

Šiaudus parduoti labiau linkę tie, kas turi mažai technikos. „ Jeigu turėtume smulkintuvą prie kombaino, tada, aišku, šiaudų neparduotume. Tai juk trąša. Geriausia būtų susmulkinti, ir įterpti į žemelę. Pernai šiaudai turėjo paklausą. Prieš kūlimą pasirašydavome sutartis ir parduodavome į Šiaulius grybų augintojams. Už toną 120 Lt gaudavom. Šiemet mažesnė paklausa“, – patirtimi dalijasi smulkusis ūkininkas, ieškantis šiaudų pirkėjų per skelbimus.

 

Atbaidė karti patirtis

 

Kęstutis Bružikas, ūkininkaujantis Kauno rajone, jau turi karčios šiaudų perleidimo kitiems patirties. „Ūkininkas, turintis visą reikalingą darbams techniką, randa kur šiaudus panaudoti ir savo ūkyje. O tie, kas nutaria parduoti, turi gerai pasvarstyti ir išsiaiškinti, su kuo turi reikalų“, – sako ūkininkas, prisimindamas nemalonumus, su kuriais susidūrė prieš kelerius metus leidęs nuo viso tūkstančio hektarų supresuoti ir išsivežti šiaudus. Beje, nemokamai.

 

„Supratau, ką reiškia svetimus žmones į laukus įsileisti. Vežė nesuvežė, dalis liko. Man jau reikėjo arti, o aš su tais ritiniais kaip katė su pūsle tąsiausi. Turėjau ieškoti kitų klientų, kad juos nurinktų. Laukus taip išmalė, kad dvejus metus dar jautėsi pasekmės“, – piktinasi K. Bružikas ir sako, kad daugiau į tokius susitarimus nesiveltų. Ne tik už ačiū, bet ir už pinigus.

 

„Žinau, kad kai kas ir 160, 150 Lt už toną šiaudų moka, bet yra ir tokių, kurie pasiūlo 50, 70 Lt, ir mano, kad tai daug, nes šiaudai ūkininkams nereikalingi. Tačiau taip nėra. Kas iš žemės paimta, reikia į ją ir sugrąžinti. Parduodamas šiaudą, verslo nepadarysi, tik apsikrausi vargais, kurių neturi dirbdamas su šiuolaikiškais kombainais. Iškart kulia, smulkina, jokio vargo“, – sako ūkininkas.

 

K. Bružiko manymu, Lietuvoje šiaudų granulių gamyba nebus tokia populiari kaip, tarkime, Danijoje. Nebent bus pradėta ūkiuose ar gyvenvietėse įrenginėti šildymo katilus, į kuriuos telpa ritiniai. „Granulių gamyba, kiek teko domėtis, gana sudėtinga, o kai matau žiemą sušalusius šiaudus vežant perdirbti, iš vis nesuprantu, kas gero gali iš to išeiti?“ – svarsto ūkininkas.

 

Naujos įmonės - už kokybiškas paslaugas

 

Tai, kad šiaudų granulių gamyba populiarėja, rodo įgyvendinti baigiamas šešių Lietuvos įmonių bendras projektas. Prie šiaudų granulių gamybą jau vykdančių įmonių „Taurida“ (Marijampolės r.), „Šiauduko energija“ (Šakių r.), „Statechnic“ (Kauno r.), „Balticpellet“ (Jonavos r.), nuo lapkričio 1-osios prisijungs dar dvi bendrovės – „Gamtos ištekliai“ (Radviliškio r.) bei „Ekologiški projektai“ (Tauragės r.).

 

Biomasės gamybos ir vartotojų asociacijos prezidentė Violeta Boreikienė įsitikinusi, kad, dirbant kokybiškai, įmonių veikla bus perspektyvi. Pasak V. Boreikienės, šiaudus perdirbančios gamybos įmonės žaliavą superka iš tų ūkininkų, kurie nutolę nuo gamyklų ne didesniu kaip 50 km atstumu. Dėl didelių logistikos sąnaudų, šiaudus kol kas tiekia vidurio Lietuva. Čia gilios augalininkystės tradicijos ir didžiausias šiaudų potencialas.

 

Ūkininkai gatavą produkciją pristato į nurodytą vietą arba šiaudus susirenka patys granulių gamintojai. Kaina svyruoja nuo 20 iki 100 Lt/t, priklausomai nuo šiaudų surinkimo galimybių. Šiaudų kokybė turi būti labai gera, priešingu atveju, granulių gamyba neįmanoma.

 

Įmonės tikisi surinkti tiek žaliavos, kiek jos prireiks gamybai. „Ilgalaikė patirtis, moderni technika, operatyvus ir kokybiškas šiaudų nuo laukų surinkimas, netrukdant ūkininkams dirbti lauko darbus, geri tarpusavio santykiai, įsipareigojimų vykdymas bei savalaikis atsiskaitymas su ūkininkais leis siekti užsibrėžto tikslo – žaliavos surinkimo“, – teigia asociacijos prezidentė.

 

Tai, kad dirbant abipusiai naudingais metodais ir sąlygomis galima pasiekti puikių rezultatų, tikina ir „Baltic Champignons“ atstovai. Šiaudų tiekėjams ši grybų auginimo įmonė siūlo alternatyvą –palaidus ir presuotus šiaudus keisti į naudotą grybų substratą, kuris naudojamas kaip organinė trąša laukams tręšti.

Mano ūkis informacija