Šiaudų perdirbimo ėmęsi Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės džiaugiasi, kad alternatyvi veikla padeda papildyti ūkių biudžetą ir sukurti naujų darbo vietų.
Vida Tavorienė
VL žurnalistė
Populiarėjančio biokuro gamyba palanki Radviliškio mašinų gamyklai, kuri vienintelė Baltijos šalyse projektuoja ir gamina šiaudų granulių gamybos įrangą. Granulių gamintojai pasitiki šios gamyklos šiaudų granuliavimo įrengimais ir ypač vertina greitas bei kokybiškas serviso paslaugas.
Investicijos pasiteisino
Per pastaruosius penkerius metus šalies laukuose kasmet susidaro vidutiniškai daugiau kaip 3 mln. tonų šiaudų. Pasak žemės ūkio specialistų, bent 1,5 mln. tonų būtų galima panaudoti energetinėms reikmėms. Nemažai šiaudų paverčiama žaliuoju kuru, kurio gamyba naudinga stambiems javų augintojams.
Lietuvoje daugėja šiaudų granulių gamintojų, tačiau vietos rinkoje jos dar menkai naudojamos ir daugiausia eksportuojamos. Maždaug prieš 3 metus šiaudų perdirbimo cechą įsirengusi augalininkyste besiverčianti Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė jau gali įvertinti, ar vertėjo imtis alternatyvios veiklos. „Investicijos pasiteisino: gauname papildomai pajamų, įdarbinome žmones. Racionaliai panaudojame ir šiaudus“, – neabejojo Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis.
Šiaudų granuliavimo ceche 2–3 pamainomis dirba 8 žmonės. Nuo 2011 m. pabaigos, kai buvo paleista gamybos linija, iš viso pagaminta apie 9,5 tūkst. tonų šiaudų granulių. Ėriškiečiai dirba apie 2 700 ha, tad didžiausia žaliavos dalis – pačios bendrovės šiaudai. Tik apie dešimtadalį žaliavos ji perka iš kaimynų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Suprantama, kad ūkis ne visus šiaudus presuoja ir veža į granulių gamybos cechą. Dalį jų palieka laukuose ar naudoja kaip kraiką.
Patikima įranga
Ėriškių žemės ūkio bendrovė, sumaniusi imtis žaliojo kuro gamybos, ilgai nedvejodama pasirinko vietos gamintojos Radviliškio mašinų gamyklos šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrangą ŠSGL-1. „Ir neapsirikome, į kinišką įrangą tikrai jos nekeistume, – užtikrino Ėriškių žemės ūkio bendrovės šiaudų granulių cecho vadovas Jaroslavas Damaševičius. –Didelis privalumas tas, kad lietuviškos įrangos gamintojas yra netoli, visada galima konsultuotis. Jei kas sugenda ar stringa, galima bet kuriuo paros metu skambinti specialistams, o reikiamą atsarginę dalį gauti itin greitai. Radviliškiečių aptarnavimas – tikrai labai geras.“
Ūkio vadovas G.Giedraitis antrino, kad jiems buvo priimtinas lietuviškos šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrangos kokybės ir kainos santykis. O vykstant gamybai labai svarbi ir kokybiška bei operatyvi įrangos priežiūra. Bendradarbiaudami su gamyklos specialistais, ėriškiečiai nuolat tobulina gamybos linijos darbą. Augalininkystės ūkiui investuoti reikėjo ne tik į granulių gamybos įrangą: teko įrengti ir cecho patalpas, šiaudų saugojimo sandėlį, įsigyti du šiaudų presus. Visos investicijos turėtų atsipirkti per 5 metus.
Ir kurui, ir kraikui
„Iš šiųmečio derliaus jau pagaminome 500 tonų šiaudų granulių. Daugiausia naudojame kviečių ir rugių šiaudus. Juos laikome po stogu, nes drėgna žaliava netiks granuliuoti. Granulių gamybai tinkamiausias
14–15 proc. šiaudų drėgnis“, – aiškino J.Damaševičius. Dauguma pagamintų šiaudų granulių eksportuojama į kitas ES šalis. Vokiečiai, skandinavai, estai, prancūzai šiaudų granules naudoja žirgynuose kaip kraiką. Lenkai šiaudų granulėmis šildosi. Jos tinka ir automatinėms stambioms katilinėms, ir individualiems namams šildyti. Nedaug granulių ėriškiečiai parduoda ir vietos rinkoje. Štai bendrovė „Pasvalio agrodileris“ Ėriškiuose pagamintomis šiaudų granulėmis šildo gamybines patalpas. Pasak G.Giedraičio, kraikui perkamų granulių tona yra 30–40 Lt brangesnė. Tačiau jų pirkėjai yra priekabesni ir reikalauja labai geros kokybės.
„Netikusią produkciją jie gali grąžinti. Bet mūsų granulių nė karto nebuvo išbrokavę“, – pastebėjo Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas.
