Jeigu norite pasiekti gerų rezultatų, ne visada reikia laužyti galvą kuriant naujus produktus ar diegiant naujausias technologijas. Akcinės bendrovės „Radviliškio mašinų gamyklos“ specialistai įrodė, kad kartais nereikia išradinėti dviračio - paklausą rinkoje gali turėti ir nepelnytai užmiršti gaminiai.
Ilgą laiką žolės miltų granuliavimo įrenginius gaminę radviliškiečiai šio gaminio turėjo atsisakyti iširus sąjunginei planinei ekonomikai.
Kažkada gamintą granuliavimo aparatą įmonės „Radviliškio mašinų gamykla“ specialistai vėl prisiminė 2006 metais, kai ėmė svarstyti, kaip būtų galima panaudoti laukuose liekančius šiaudus.
Modernizavę anksčiau gamintą pašarų granuliavimo įrenginį radviliškiečiai ėmė gaminti šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrenginius, kurie turi paklausą ne tik Lietuvoje, Europos šalyse, bet keliauja ir į tolimąją Kanadą.
Per kelerius metus išvystyta šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrenginių ŠSGL-1 bei granulių presų OGM-1,5A gamyba tapo pagrindiniu AB „Radviliškio mašinų gamykla“ pajamų šaltiniu.
Granuliatorių gamybą teko nutraukti
Radviliškyje 1949 metais, kaip sunkvežimių remonto dirbtuvės, įkurta įmonė netrukus virto žemės ūkio mašinų gamykla.
Keturių gamyklų susivienijimo „Neris“ nare tapusioje Radviliškio žemės ūkio gamykloje 1975 metais imta gaminti taip vadinamą „ypatingai sudėtingą“ žemės ūkio produkciją: žolės miltų granuliatorius OGM-1,5 ir pašarų briketuotuvus OPK- 2.
Kartu su džiovintuvu dirbęs žolės miltų granuliatorius išdžiovintą ir susmulkintą žolę paversdavo gyvulių pašarui naudojamomis granulėmis.
Iš žolės miltų granules ir briketus spaudžiančių agregatų gamybą radviliškiečiams teko nutraukti Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Iširus planinei ekonomikai, praradus sąjunginę rinką pagamintos produkcijos nebebuvo kur realizuoti. Irstat kolūkiams tokie didelio pajėgumo pašarų gamybos įrenginiai tapo nebereikalingi ir Lietuvos žemės ūkiui.
Pavyko išsaugoti gamyklą
Radviliškio žemės ūkio mašinų gamyklos vadovams teko nelengva užduotis - išsaugoti bent minimalų gamybos lygį.
„Nelikus planinės ekonomikos teko sukti galvą, kaip išlikti patiems. Reikėjo ieškoti rinkos kiekvienam gaminiui“, - portalui lrytas.lt sakė laikinai AB „Radviliškio mašinų gamykla“ direktoriaus pareigas einantis Romualdas Rakutis.
Bandydami išsilaikyti rinkoje radviliškiečiai nuo sudėtingų mechanizmų gamybos perėjo prie automobilinių priekabų, grėblių, metalinių tvorų ir netgi arkliais traukiamų vežimų gamybos.
1994 metais akcine bendrove tapusios „Radviliškio mašinų gamykla“ vadovams, net ir mažėjant gamybos apimtims, pavyko išsaugoti ir gamybines patalpas, ir jose esančius įrenginius.
Tiesa, darbuotojų skaičius sumažėjo dešimteriopai. Jei sovietmečiu gamykloje dirbo per 800 žmonių, tai šiuo metu AB „Radviliškio mašinų gamykla“ turi 85 darbuotojus.
Gamybinius pajėgumus riboja rinka
„Daug kas stebisi, kad taip drastiškai sumažėjus gamybos apimtims mums pavyko išsaugoti gamyklą.
Visi įrenginiai liko savo vietose - šiuo metu jie išnaudojami apie 60 procentų. Mes įrenginių nepardavinėjome ir nesiruošiame to daryti dabar.
Tiesa, mes negalime pasigirti ypatingai moderniomis staklėmis. Tačiau pasitaikius progai investuojame į naujus įrenginius - turime nusipirkę juostinio pjovimo stakles, pasikeitėme suvirinimo aparatus, įsidiegėme programuojamą dujinio pjovimo įrangą.
Mūsų gamybiniai pajėgumai yra dideli, įmonėje galėtų dirbti kur kas daugiau žmonių, bet viską riboja rinka“, - sakė R. Rakutis.
Gamina įvairius įrenginius
Žemės ūkio mašinas gaminančios ir įvairius užsakymus vykdančios AB „Radviliškio mašinų gamykla“ asortimentą sudaro keliolikos rūšių gaminiai.
„Anksčiau gaminome prikabinamą javų kombainą „Nemunas“, tebegaminame uogų skynimo kombainus „Jovaras“, grūdų malūnus, grūdų traiškytuvus, trąšų barstytuvus, šienapjoves, šakniavaisių smulkintuvus, medienos smulkintuvus.
Populiarumo susilaukė mūsų gaminamas sėklų beicavimo įrenginys, kuriuo sėjai atrinkti grūdai padengiami specialia medžiaga, kad jų nepultų ligos ir kenkėjai.
Mes gaminame įvairius metalo gaminius. Metalo apdirbimo darbai, kaip ir žemės ūkio mašinų gamyba, išliko prioritetine mūsų veiklos kryptimi.
Tačiau mūsų įmonės gaminių „liūto dalį“ sudaro šiaudų smulkinimo ir granuliavimo linijų gamyba. Ši veiklos sritis įmonei atneša iki 80 procentų pajamų.
Jau pagaminome per 60 tokių šimtus tūkstančių litų kainuojančių linijų“, - paaiškino R. Rakutis.
Pasinaudojo sukaupta patirtimi
Mintis imtis šiaudų granuliavimo įrangos gamybos AB „Radviliškio mašinų gamykla“ vadovams kilo 2006 metais.
„Kurui naudojamos šiaudų granulės yra labai paklausios Skandinavijos šalyse. Granulių privalumas yra tas, kad jos yra ne tik gan pigios bei kaloringos, bet ir suteikia galimybę automatizuoti šildymo procesą.
Namų ar gamybinių patalpų apšildymui naudojamos šiaudų granulės į katilo pakurą patenka automatiškai.
To neįmanoma padaryti kūrenant katilus malkomis ar anglimis.
Ieškoti galimybių šioje srityje paskatino ir Vyriausybės sprendimai dėl ekologijos. Didelė dalis laukuose likusių šiaudų buvo deginama.
Nusprendę sukurti įrenginių grupę, kurių pagalba būtų galima smulkinti bei granuliuoti javų ir aliejinių kultūrų šiaudus, mes prisiminėme anksčiau gamintą žolės miltų granuliatorių.
Tiesa, pirmiausiai pabandėme gaminti medienos pjuvenų granuliavimui skirtus įrenginius. Tačiau didelio populiarumo jie nesusilaukė (kelis įrenginius nupirko suomiai), todėl apsisprendėme gaminti šiaudų smulkinimo ir granuliavimo linijas.
Naujam gaminiui panaudojome anksčiau gaminto žolės miltų granuliatoriaus bazę, tačiau modernizavome ir sustiprinome kai kuriuos jo mazgus.
Prieš pradėdami gaminti šį įrenginį, atlikome laboratorinius bandymus, o patį įrenginį sertifikavome Lietuvos mašinų bandymų stotyje“, - sakė R. Rakutis.
Liniją prižiūri du žmonės
Šiaudų smulkinimo ir granuliavimo linijos pajėgumas – iki 1,3 tonos šiaudų granulių.
Į rulonus supresuoti šiaudai kraunami ant transporterio ir patenka į draskytuvą, kur jie perplėšiami kelis kartus.
Į rulonus supresuoti šiaudai kraunami ant transporterio ir patenka į draskytuvą, kur jie perplėšiami kelis kartus.
Sudraskyti šiaudai patenka į malūną, kur susmulkinami iki 4 mm ilgio. Gauta masė nusodinama, filtruojama, iš jos spaudžiamos granulės.
Nuo dulkių patekimo į aplinką apsaugo du linijoje įrengti ekofiltrai.
Įrenginį aptarnauja du žmonės. Jei dirbama dviem pamainomis, tai per dieną galima pagaminti 20-24 tonas šiaudų granulių.
Granulės iškeliauja į užsienį
„Lietuvoje sparčiai daugėja įmonių, kurios užsiima šiaudų granulių gamyba. Pirmas lietuvis nusprendęs imtis tokios veiklos buvo Liutauras Šimėnas iš Anykščių. Mūsų pagamintą šiaudų smulkinimo ir granuliavimo liniją jis įsigijo 2008 metais.
Jei dirbama intensyviai, tai toks įrenginys atsiperka jau per kelerius metus.
Kadangi ši kuro rūšis Lietuvoje dar nėra populiari, didžioji dalis mūsų šalyje pagamintų šiaudų granulių yra eksportuojama. Už toną šiaudų granulių galima gauti apie 90-110 eurų.
Šiaudų granulių kaloringumas siekia 3763-4111 kilokalorijų kilogramui kuro. Pagal kaitrumą ši kuro rūšis ne ką nusileidžia sausoms malkoms (4500 kilokalorijų kilogramui kuro).
Lietuvoje šiaudų granulės nepaklausios, nes nėra joms deginti tinkamų katilų.
Degdama šiaudinė granulė sukuria specifinę šlako „kepurę“, todėl netinka naudoti pjuvenų deginimui pritaikytuose katiluose. Šiaudų granulių deginimui pritaikytus katilus Lietuvoje gamina tik įmonė „Biokaitra“, - sakė AB „Radviliškio mašinų gamykla“ realizacijos skyriaus vadovė Valerija Janušonienė.
Ieško naujų rinkų
Didžioji dalis Radviliškyje pagamintų šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrenginių realizuojama užsienyje.
„Granuliavimo įrenginiams Lietuvos rinka yra per maža. Todėl rinkų aktyviai ieškome užsienyje. Akys krypsta į Bulgariją, Serbiją, Rumuniją, kuriose auginamos grūdinės kultūros. Nemažai šių įrenginių esame pardavę Lenkijoje.
Skandinavijoje šiaudų granulės panaudojamos ne tik šildymui, bet ir elektros gamybai. Jos yra tiekiamos vietinių miestelių elektrinėms. Mažose elektrinėse ši kuro rūšis panaudojama ir Lenkijoje“, - sakė R. Rakutis.
Produkcijos pirkėjų AB „Radviliškio mašinų gamykla“ ieško reklamuodama savo produkciją įvairiose parodose, bei per savo atstovus.
„Tarkime, mūsų liniją nupirkęs žmogus dairosi, kokia rinka, kokia situacija toje šalyje. Sudarius atitinkamą sutartį, jis mums padeda surasti pirkėją.
Sunki buvo pradžia, kai mes neturėjome, ką parodyti. O dabar jau turime“, - sakė R. Rakutis.
Gamykloje apsilankantiems potencialiems pirkėjams radviliškiečiai gali ne tik parodyti turimą veikiantį įrenginio pavyzdį, bet ir nuvežti juos apsižvalgyti pas kokį anksčiau čia tokį įrenginį įsigijusį Lietuvos ūkininką.
Šiaudų smulkinimo ir granuliavimo liniją įsigijusius pirkėjus AB „Radviliškio mašinų gamykla“ specialistai apmoko dirbti šiuo įrenginiu.
Per krizę gamyba išaugo
Šiaudų smulkinimo ir granuliavimo liniją radviliškiečiai ėmė gaminti 2006 metais. Per pirmuosius dvejus metus buvo pagamintos keturios tokios linijos, o 2008-aisiais, kai pasaulio ekonomikai smogė krizė, radviliškiečiai pagamino ir realizavo jau aštuonias tokias linijas.
„Krizė, jei apie ją kalbi, labiausiai paveikia žmogaus sąmonę. Pas mus per krizę didelio darbuotojų atleidinėjimo nebuvo - gal tik kiek sumažėjo žmonių, kurie dirbo pagal terminuotas darbo sutartis.
„Krizė, jei apie ją kalbi, labiausiai paveikia žmogaus sąmonę. Pas mus per krizę didelio darbuotojų atleidinėjimo nebuvo - gal tik kiek sumažėjo žmonių, kurie dirbo pagal terminuotas darbo sutartis.
Atlyginimų taip pat nemažinome, gal per tą krizės laikotarpį jie nebuvo keliami.
Mūsų gamykloje minimalaus atlyginimo negauna nė vienas darbuotojas. Vidutinis uždarbis siekia 1900 litų neatskaičius mokesčių.
Turime savo darbuotojų skatinimo sistemą: mokame papildomą koeficientą už kvalifikaciją, premiją už pasiektus rezultatus.
Renkantis darbuotojus susiduriame su problemomis, kurios kamuoja ir kitas Lietuvos įmones - trūksta metalo apdirbimo specialistų: tekintojų, frezuotojų, suvirintojų“, - guodėsi R. Rakutis.
Pastaruosius šešerius metus pelningai dirbusios AB „Radviliškio mašinų gamykla“ apyvarta pernai buvo per 9 milijonus litų.
Ši bendrovė pernai buvo pripažinta daugiausia mokesčių sumokančia įmone Radviliškio rajone.
Sukūrė dar galingesnį įrenginį
Paklaustas apie gamyklos perspektyvas R. Rakutis sakė, kad toli į ateitį planuoti yra sunku.
„Manome, kad šiaudų granulių įrenginių gamyba turėtų plėstis.
Žvelgdami į ateitį pagaminome bandomąjį galingesnio šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrenginio pavyzdį. Dėl didesnės matricos šis įrenginys bus našesnis, tačiau naudos ir daugiau elektros.
Planuojama, kad naująja linija bus galima pagaminti iki dviejų tonų šiaudų granulių per valandą.
Ūkininkai noriai perka ir mūsų gaminamą sėklų beicavimo įrenginį, grūdų malūnus bei grūdų traiškytuvus, šakniavaisių smulkintuvus. Todėl vystysime ir šios paklausą turinčios produkcijos gamybą“, - sakė R. Rakutis.
