Julija Petrošiūtė
Laukuose dūlančius šiaudus naudodami kurui patirtume aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą. Vietoj iškastinio kuro deginant šiaudus pirmiausia mažinamas šiltnamio dujų išmetimas, o šio kuro gamybos ir naudojimo infrastruktūros plėtra skatintų naujų darbo vietų kūrimą. Be to, naudojant tokį vietinį kurą būtų ne tik didinama šalies energetinė nepriklausomybė, bet ir stiprinama šalies ekonomika – pajamos už šį kurą liktų šalies viduje.
Sąlygos šiaudus naudoti kaip biokurą Lietuvoje yra: turime lietuvišką šiaudų granulių gamybos liniją, pamažu atsiranda ir norinčiųjų šias granules gaminti,
konstruojami šiam kurui tinkami katilai, tokio kuro gamyba ir naudojimas skatinami parama, trūksta tik... rinkos.
Kurui panaudojama tik lašas iš šiaudų jūros
Prieš dešimtmetį mūsų šalyje per metus kurui sunaudota apie 7 tūkst. t šiaudų. Nors šiandien šis kiekis padidėjo 3–4 kartus, tačiau tai tik lašas jūroje – skaičiuojama, kad iš viso kasmet Lietuvoje kurui būtų galima sunaudoti apie 500 tūkst. t šiaudų. Didinant šio pigaus vietinio kuro naudojimą, būtų lengviau įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytą įsipareigojimą – pasiekti, kad 2025 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų. Kaip kurą galima naudoti ir tiesiog supresuotus šiaudus. Nedideliais šiaudų ryšuliais, sveriančiais iki 15 kg, galima kūrenti iki 100 kW galios katilus. Šiaudų ritiniais, kurių masė 150–250 kg, galima kūrenti galingesnius nei 100 kW galios katilus, o dideliais stačiakampiais šiaudų ryšuliais, kurių masė siekia 300 kg, galima kūrenti 200 kW ir galingesnius katilus. Tačiau sandėliuojant ritiniais ar ryšuliais „supakuotus“ šiaudus reikia daug vietos, o transportuojant juos, vežama nemažai oro. Siekiant supaprastinti šiaudų kaip kuro transportavimą,
Prieš dešimtmetį mūsų šalyje per metus kurui sunaudota apie 7 tūkst. t šiaudų. Nors šiandien šis kiekis padidėjo 3–4 kartus, tačiau tai tik lašas jūroje – skaičiuojama, kad iš viso kasmet Lietuvoje kurui būtų galima sunaudoti apie 500 tūkst. t šiaudų. Didinant šio pigaus vietinio kuro naudojimą, būtų lengviau įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytą įsipareigojimą – pasiekti, kad 2025 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies pirminės energijos balanse sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų. Kaip kurą galima naudoti ir tiesiog supresuotus šiaudus. Nedideliais šiaudų ryšuliais, sveriančiais iki 15 kg, galima kūrenti iki 100 kW galios katilus. Šiaudų ritiniais, kurių masė 150–250 kg, galima kūrenti galingesnius nei 100 kW galios katilus, o dideliais stačiakampiais šiaudų ryšuliais, kurių masė siekia 300 kg, galima kūrenti 200 kW ir galingesnius katilus. Tačiau sandėliuojant ritiniais ar ryšuliais „supakuotus“ šiaudus reikia daug vietos, o transportuojant juos, vežama nemažai oro. Siekiant supaprastinti šiaudų kaip kuro transportavimą,
saugojimą bei kūrenimą, jie smulkinami ir presuojami dideliu slėgiu, taip išgaunant briketus arba granules. Iki didžiausio tankio – 750 kg/m3 šiaudai suspaudžiami
gaminant briketus. Ne ką mažiau smulkinti šiaudai suspaudžiami ir gaminant granules – ne mažiau kaip 600 kg/m3, o net ir tampriausiai suspaustuose šiaudų ryšuliuose tankis siekia ne daugiau kaip 150 kg/m3.
Šiaudus, kuriuos ruošiamasi naudoti kurui, iš laukų reikia surinkti tuomet, kai jų drėgnumas – apie 15 proc. Sausos šiaudų masės grynasis šilumingumas yra 17,6 MJ/kg, o 15 proc. drėgnumo šiaudų grynasis šilumingumas – 14,71 MJ/kg. Didesniu tankiu supresuotų šiaudų briketų ir granulių grynasis šilumingumas
siekia 15,26 MJ/kg, taigi energetinė šio kuro vertė labai panaši kaip ir malkų.
Dešimtmetis po šiaudų saule
Pirmieji bandymai naudoti šiaudus kaip pigų vietinį kurą Lietuvoje pradėti daugiau kaip prieš dešimtmetį. Anuomet Joniškėlio (Pasvalio r.) aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje įrengta 1 MW galios šiaudais kūrenama katilinė. Viena pirmųjų šiaudais kūrenti pradėta ir katilinė Juknaičiuose (Šilutės r.), jos instaliuota galia 1,4 MW. Šilutės šilumos tinklų, kuriems priklauso Juknaičių katilinė, direktorius Algis Mykolas Šaulys sako, kad per šio kuro naudojimo dešimtmetį jau susipažinęs su šiaudų kuro privalumais ir trūkumais. „Didžiausia nauda, kurią pajutome – mažesnė kaina. Taip pat nauda aplinkai – tikrai sumažėjo pamiškėse deginamų šiaudų, nuo kurių neretai krūmai ar net miškiukai įsiliepsnodavo“, – pasakoja A. M. Šaulys.
Naudą jaučia ir vietiniai ūkininkai, iš kurių bendrovė šiaudus surenka ir pati supresuoja, – priklausomai nuo metų už toną šiaudų jiems mokama po 30–35 litus. Per vieną kūrenimo sezoną Juknaičių katilinėje vidutiniškai sudeginama apie 1 500 t šiaudų. Šiemet, užklupus šalčiams, šiaudų sukūrenta dar daugiau. Kuro paruošimo problemos bendrovę užklumpa lietingomis vasaromis. Be to, sunku rasti pastogę tokiam didžiuliam šiaudų kiekiui. „Jei šiaudus laikome lauke, stirtose,
nemaža jų dalis pasidaro nebetinkama kurui – plėveles išdrasko vėjai, jos apiplyšta, šiaudai sudrėksta... Daržinėse šiaudai išsilaiko neblogai, tačiau įsirengti tiek saugyklų, kuriose su rezervu tilptų apie pora tūkstančių tonų šiaudų – sudėtinga ir brangu“, – sako A. M. Šaulys.
Sudeginus tokį kiekį šiaudų lieka nemažai pelenų. Juos bendrovė už simbolinį mokestį parduoda ūkininkams, o šie šiaudų pelenais tręšia laukus. Pasak bendrovės direktoriaus, atlikti tyrimai rodo, kad šie pelenai savo sudėtimi nenusileidžia vertingoms trąšoms.
Tona granulių per valandą
Prieš keletą metų įrengimus, skirtus javų, aliejinių kultūrų šiaudams smulkinti ir ruošti, kuro granulių gamybai pradėjo gaminti AB "Radviliškio mašinų gamykla". Šiaudų smulkinimo liniją sudaro transporteris, šiaudų ryšulių draskytuvas, plaktukinis šiaudų malūnas su akmenų gaudytuvu bei dulkių surinkimo ir oro filtravimo įrenginiai. Kuro granulėms gaminti ši linija komplektuojama kartu su granulių presu, kuris taip pat gaminamas šioje gamykloje. Vienas pirmųjų Lietuvoje tokią šiaudų smulkinimo ir granuliavimo liniją savo ūkyje įsirengė ūkininkas Liutauras Šimėnas iš Skudų k. (Anykščių r.). Šie įrengimai L. Šimėno ūkyje granules gaminti pradėjo jau praėjusį pavasarį, tačiau iš pradžių vyko tik bandymai, gaminti labai nedideli kiekiai granulių. Vasarą darbuotojai buvo užsiėmę kitais ūkio darbais, vėliau presavo šiaudus granulėms gaminti, tad intensyviai suktis granuliavimo įranga pradėjo tik rudenį. Pirmasis sunkvežimis (24 t) L. Šimėno ūkyje suspaustų šiaudų granulių keliavo į Suomiją. Lietuviams ūkininkas pardavęs tris sunkvežimius po 24 tonas. „Mėnesį prieš tai granuliavimo įrenginys stovėjo dykas, nes
tiesiog nebebuvo kur dėti pagamintų granulių. Buvau užsikrovęs, niekam nieko nereikėjo, tik paspaudė šalčiai – čiūkšt, praeitą savaitę viską išvežiau per dvi dienas“, – pasakoja ūkininkas. Iš viso jo ūkyje stovinčia įranga pagaminta apie 100 t šiaudų granulių. Pagaminti galima kur kas daugiau – sukdamasi didžiausia sparta ši šiaudų smulkinimo ir granuliavimo linija gali pažerti daugiau nei toną granulių per valandą. Ūkininkas džiaugiasi, kad Lietuvoje didėja poreikis kūrenti šiaudų granulėmis, taigi pamažu atsiranda ir rinka jo pagamintai produkcijai realizuoti. Dalį pagamintų granulių jis pardavė vietinėms katilinėms, dalį nusipirko tam pritaikytus buitinius katilus turintys privatūs asmenys. „Batsiuvys – be batų“, – byloja liaudies išmintis, panašiai šmaikštauti galima ir apie L. Šimėną – jis pats vis dar šildosi malkomis. Šiaudų granulėmis kūrenami katilai stovi jo tėčio ir brolio namuose, o štai jis pats vis dar bando pabaigti priruoštų malkų atsargas. Tačiau ūkininkas prižada, kad atvažiavę pas jį per kitą kūrenimo sezoną, jau galėsime pasišildyti prie šiaudų granulėmis kūrenamos krosnies.
Geros granulės – tik iš gerų šiaudų
Šiaudų L. Šimėnas užsiaugina savo 62ha ploto ūkyje – šiemet jų buvo apie 60 t, daugiausia savo ūkyje jis galėtų užsiauginti apie 200 t šiaudų. Kiek trūksta, jis veltui gauna iš kaimynystėje ūkininkaujančių kolegų: šiuose kraštuose dirbantis jau daugiau kaip penkerius metus jaunasis ūkininkas susirado nemažai bičiulių, kurie nepavydėdami jam šiaudus atiduoda ir tik džiaugiasi, kad gali savo laukus apvalyti – apie užmokestį nė kalbų. Nors iš bičiulių L. Šimėnas dar nė vieno ritinio nepirko, tačiau didelės ekonominės naudos dėl to nepajutęs – pačiam susipresuoti šiaudus, pasak jo, tik šiek tiek pigiau nei pirkti jau supresuotus, be to, savą
presavimo techniką kartkartėmis reikia remontuoti, o tai dar labiau pabrangina tokius „nemokamus“ šiaudus. Ateityje jis planuoja ne presuoti šiaudus savo technika, o pirkti iš ūkininkų jau supresuotus. L. Šimėnas įsitikinęs, kad šiuo metu, kol dar reikia ieškoti, kam parduoti pagamintas šiaudų granules, „padori“ kaina yra 50 litų už toną šiaudų. Vėliau, kai produkcijai atsiras didesnė rinka, žaliavos kaina taip pat galėtų augti, tačiau ne daugiau kaip iki 70 litų už toną. Ūkininkas pabrėžia, kad geras granules pagaminti galima tik iš gerų šiaudų: „Būna, kad supresavo, paliko mėnesiui ant lauko, šiaudai permirko, paskui juos bandant suspausti bėga vanduo per visus aparato galus, garas eina – nėra našumo.“ Tačiau visokių šiaudų ir paties ūkininko laukuose pasitaiko – kai vienu metu nupjaunami didesni kiekiai, ne visus iki lietaus surinkti pavyksta. Taip pat labai svarbu, kad į įrengimus patektų tvarkingai supresuoti šiaudai. „Jei tik patenka koks akmuo, įrenginys genda, tuoj reikia remonto, įrengimai stovi dyki“, – pasakoja ūkio šeimininkas. L. Šimėnas pastebi, kad kol šiaudų niekam nereikia, jų šeimininkams smarkiai širdies neskauda, kai jie nenaudojami dūla laukuose, tačiau kai atsiranda norinčių pirkti šiaudus, tuomet jau norima parduoti juos kuo brangiau. Ūkininkas perspėja kolegas, kad be saiko didindami kainą jie gali likti prie suskilusios geldos: visuomet atsiras kitas ūkininkas, kuris šiaudus parduos
pigiau.
Šiaudų vertimas kuru skatinamas parama
Ūkyje pasistatyti šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimus – nepigus eksperimentas. Juolab kad rinka šiaudų granulėms mūsų šalyje atsiranda pamažu ir šiandien pasakyti, kada tiksliai atsipirktų toks pirkinys – nelengva. Todėl šio biokuro ruošimas ir naudojimas skatinamas suteikiant paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programą. Pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gali būti remiama biokuro gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų, tačiau šiuo atveju pagamintas biokuras turėtų būti sunaudotas savo reikmėms. Parama pagal šią priemonę galėtų sudominti didžiųjų ūkių šeimininkus, kurie daug kuro sunaudoja savo ūkio reikmėms. Granulių ar briketų iš biokuro gaminimas gali būti remiamas ir pagal KPP III krypties verslumo skatinimo priemones „Perėjimas
prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Tokiu atveju ne mažiau kaip pusė ūkyje paruošto biokuro turėtų būti parduodama.
Šiais atvejais visų tipų pareiškėjai gali tikėtis paramos iki 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės. Tiesa, svarbus aspektas tai, kad siekiant gauti paramą
tiek pagal ūkio modernizavimo, tiek pagal verslumo skatinimo priemones, į šiaudų granules reikėtų dėti priemaišų: pjuvenų ar, pavyzdžiui, rapsų išspaudų.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Investicinių ir kompensacinių kaimo plėtros priemonių koordinavimo skyriaus vyr. specialistės Miglės Gudaitienės, tokiu atveju
pareiškėjai gali būti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei žemės ūkio kooperatyvai. „Ūkininkams būtų paprasčiau kooperuotis, o ne kurti įmonę, nes teikianti
paraišką įmonė turi turėti 2 metų tokios veiklos patirtį, o žemės ūkio kooperatyvams šis reikalavimas netaikomas. Pavieniams ūkininkams parama pagal šią priemonę nesuteikiama“, – perspėja M. Gudaitienė. Jos teigimu, iki šiol pagal šią priemonę parama šiaudų granuliavimo įrengimams įsirengti suteikta vienai įmonei. Tokiu atveju paramos intensyvumas siekia 40 proc., o paramos dydis, priklausomai nuo įmonės dydžio, galėtų siekti iki 6,9 mln. litų. Gauti paramą šiai veiklai pagal verslumo skatinimo priemonę tikisi ir L. Šimėnas. Gamindamas šiaudų granules ūkininkas įmaišo vadinamojo atliekinio glicerolio. Jis džiaugiasi, kad pagal KPP remiamos ir alternatyvios žemės ūkio veiklos – šitaip ūkininkams lengviau pasiryžti imtis naujovių. Ūkininkas pastebi, kad nemažai investicijų reikia ne tik patiems įrengimams, bet ir jiems „įkurdinti“ reikalingiems pastatams, specialiai technikai, reikalingai šiaudams paruošti: be šiaudų preso ir krautuvo neįmanoma išsiversti. Siekiant dirbti visu pajėgumu, toli gražu nepakanka ir vieno traktoriaus. L. Šimėno ūkyje šiuo metu sukasi 4 traktoriai ir priekaba, tačiau ir šios technikos – ne per daug. Be to, pasak ūkio šeimininko, šiaudams sandėliuoti reikalingas bent 1 500 m2 ploto sandėlis – kad supresuoti šiaudai galėtų ramiai laukti, kol bus paversti granulėmis.
Išrado būdą šiaudus deginti civilizuotai
Ūkininkas L. Šimėnas dideles viltis sieja su nauju lietuvišku gaminiu – specialiai šiaudų granulėms kūrenti pritaikytu katilu. „Kai tie katilai bus paleisti į apyvartą, ir
man bus linksmiau“, – juokauja jis. Specialiai šiaudų granulėms kūrenti pritaikytą katilą. kuris gali būti naudojamas ir buitinėms reikmėms, sukūrė prof. habil. dr. mokslinės gamybinės įmonės UAB „Slengiai“ savininkas bei mokslinis vadovas, Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos prezidentas Vilius Židonis. Bandomieji tokių katilų modeliai sukurti jau prieš keletą metų, tačiau tik dabar nuspręsta pradėti serijinę tokių katilų gamybą. Šių katilų gamyba ir pardavimu užsiims specialiai šiuo tikslu įsteigta UAB „Biokaitra“. Eksperimentuodami „Slengiai“ jau pagamino kelis skirtingos galios katilus: 20, 30, 50 ir 120 kW galios. Prof. V. Židonis patikino, jog anksčiau mūsų šalyje buitinių katilų, pritaikytų šiaudų granulėms kūrenti, nebuvo gaminta, o šie katilai – patentuotas jo išradimas. Per artimiausius metus planuojama pagaminti apie 100 tokių automatizuotų šiaudų granulėms kūrenti skirtų katilų, vėliau tikimasi gamybos mastus didinti.
Šiaudais kūrenamą katilą išradėjas prisimena sukūręs iš pykčio: prieš kelerius metus javapjūtės metu iš Druskininkų į pajūrį grįžtantį profesorių sukrėtė palaukėse deginamų laužų liepsnos. Pernakt prarymojęs prie brėžinių, ryte jis rankose jau laikė naujo šiaudais kūrenamo buitinio katilo projektą. Tuomet pagaminti keli eksperimentiniai katilai, kurie vėliau pateko pas naujus šeimininkus ir šildo juos iki pat šios dienos. Šiaudais kūrenamus katilus gamina ir kita lietuvių bendrovė, tačiau šie katilai pritaikyti šiaudų ryšuliams kūrenti. Šiaudams kūrenti reikalingas specialus katilas, nes susidaro tam tikras šlakas, kuris gali užkimšti įprastą katilą. V. Židonio katiluose ši problema išspręsta – degimo metu susidaręs šlakas atsiskiria ir nepatenka į tolesnes šildymo įrenginio dalis. Kaip – išradėjas neišduoda, užsimena tik, kad tai mechaninis sprendimas – pasiekta tam tikra trajektorija. „Jeigu man duotų lėšų ir kūrybinę laisvę, jūs pamatytumėte
Šiaudais kūrenamą katilą išradėjas prisimena sukūręs iš pykčio: prieš kelerius metus javapjūtės metu iš Druskininkų į pajūrį grįžtantį profesorių sukrėtė palaukėse deginamų laužų liepsnos. Pernakt prarymojęs prie brėžinių, ryte jis rankose jau laikė naujo šiaudais kūrenamo buitinio katilo projektą. Tuomet pagaminti keli eksperimentiniai katilai, kurie vėliau pateko pas naujus šeimininkus ir šildo juos iki pat šios dienos. Šiaudais kūrenamus katilus gamina ir kita lietuvių bendrovė, tačiau šie katilai pritaikyti šiaudų ryšuliams kūrenti. Šiaudams kūrenti reikalingas specialus katilas, nes susidaro tam tikras šlakas, kuris gali užkimšti įprastą katilą. V. Židonio katiluose ši problema išspręsta – degimo metu susidaręs šlakas atsiskiria ir nepatenka į tolesnes šildymo įrenginio dalis. Kaip – išradėjas neišduoda, užsimena tik, kad tai mechaninis sprendimas – pasiekta tam tikra trajektorija. „Jeigu man duotų lėšų ir kūrybinę laisvę, jūs pamatytumėte
dar ne tokių dalykų“, – žada aštuntą dešimtį įpusėjęs išradėjas.
Patogiausia kūrenti granuliuotus šiaudus
Šiaudų granulėmis kūrenami buitiniai katilai – tik vienas iš daugelio profesoriaus V. Židonio išradimų. Būta bandymo V. Židonio įmonėje kurti ir didelėms patalpoms šildyti pritaikytą katilą, kuriame galima kūrenti šiaudų ritinius. Tačiau katilą užsakęs ūkininkas negalėjo mokėti už brangų kokybišką metalą, o pagamintas iš prastesnės kokybės pigaus metalo šis katilas nebuvo ilgaamžis. Smalsuoliai dar iki šiol šį katilą gali apžiūrėti UAB „Slengiai“ kieme. Tačiau kūrėjas
įsitikinęs, kad jo sukonstruotų naujųjų katilų toks likimas neištiks. „Šiauduose yra įvairių cheminių elementų – chloro, įvairių šarmų, kurie gali ardyti katilą. Tačiau mūsų jau daugiau kaip pusmetį granulėmis kūrenamas katilas net spalvos nepakeitė, tik pasidengė kažkokiu sunkiai laidžiu sluoksniu, bakstelėjau jį lazda ir nukrito – o metalas liko kaip šviežias“, – pasakoja profesorius.
V. Židonis įsitikinęs, kad šiaudų granulių kūrenimas – pats efektyviausias šiaudų panaudojimas kurui. „Galima kūrenti ir palaidus šiaudus. Danijoje, kai buvome pas tokius žmogiukus apsistoję, mačiau, kaip močiutė sėdi prie krosnies ir rankomis į krosnį meta šiaudus iš krūvos. Įmanoma kūrenti ir šitaip, tačiau vargu ar efektyvu. Granulės tuo ir vilioja, kad įmanoma automatizuoti kūrenimo procesą“, – tikina profesorius. Jis pastebi, kad būtent ši savybė ir turėtų sugundyti būsimus jo šiaudų granulėmis kūrenamų katilų pirkėjus – juk „protingas“ katilas, kurio kuro rezervuarą pakanka papildyti kartą per savaitę, ne vienam užsiėmusiam žmogui sutaupytų laiko. Vienas mažiau malonių kūrenimo šiaudais aspektų – dažniau reikia valyti pelenus. Medienos peleningumas apie 0,5 proc., o štai šiaudų – gerokai didesnis. Pasak prof. V. Židonio, mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šiaudų peleningumas 7 proc., o jis, atlikdamas bandymus, pastebėjo, kad priklausomai
V. Židonis įsitikinęs, kad šiaudų granulių kūrenimas – pats efektyviausias šiaudų panaudojimas kurui. „Galima kūrenti ir palaidus šiaudus. Danijoje, kai buvome pas tokius žmogiukus apsistoję, mačiau, kaip močiutė sėdi prie krosnies ir rankomis į krosnį meta šiaudus iš krūvos. Įmanoma kūrenti ir šitaip, tačiau vargu ar efektyvu. Granulės tuo ir vilioja, kad įmanoma automatizuoti kūrenimo procesą“, – tikina profesorius. Jis pastebi, kad būtent ši savybė ir turėtų sugundyti būsimus jo šiaudų granulėmis kūrenamų katilų pirkėjus – juk „protingas“ katilas, kurio kuro rezervuarą pakanka papildyti kartą per savaitę, ne vienam užsiėmusiam žmogui sutaupytų laiko. Vienas mažiau malonių kūrenimo šiaudais aspektų – dažniau reikia valyti pelenus. Medienos peleningumas apie 0,5 proc., o štai šiaudų – gerokai didesnis. Pasak prof. V. Židonio, mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šiaudų peleningumas 7 proc., o jis, atlikdamas bandymus, pastebėjo, kad priklausomai
nuo šiaudų, peleningumas gali smarkiai skirtis: kartais pelenų lieka 4, o kartais net 8 proc. Tai priklauso nuo drėgnumo, javų rūšies, žolių kiekio šiauduose.
Mano ūkis 2010/3 inf.
