Andriejus Tautevičius
„Tėviškės“ žemės ūkio bendrovė (Varėnos r.) viena pirmųjų šalyje pradėjo iš šiaudų gaminti kuro granules. Prieš du mėnesius buvusiame bulvių sandėlyje sumontuota Radviliškio mašinų gamyklos įranga šiuo metu visą parą smulkina javų, aliejinių kultūrų šiaudus ir iš jų ruošia kuro granules, tinkamas naudoti automatizuotoms stambioms katilinėms ir individualiems vartotojams. Visa pagaminta produkcija iškart keliauja į Vakarų Europą.
Anksčiau suardavo
Apie pusantro tūkstančio hektarų dirbamos žemės turinčios „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovės vadovas Vytautas Ramanauskas jau kurį laiką suko galvą, kaip geriau panaudoti šiaudus, kuriuos anksčiau suardavo į dirvą.
„Viską gerai suskaičiavę, nusprendėme imtis kuro granulių gamybos, žiemą įdarbinti žmones ir iš to užsidirbti papildomų pinigų“, - „Valstiečių laikraščiui“ sakė naują cechą aprodęs technologas Kęstutis Stančaitis.
Gyvulininkyste užsiimanti „Tėviškės“ bendrovė savoms reikmėms panaudoja dalį vasarinių avižų ir miežių šiaudų, o visi rugių, rapsų, grikių šiaudai keliauja į buvusiame bulvių sandėlyje įrengtą granulių gamybos cechą. Bendrovė planuoja perdirbti apie 2 tūkst. tonų savų šiaudų ir beveik tiek pat pavasarį pirkti.
Šią savaitę cechas pradėjo dirbti visu pajėgumu. Ištisą parą liniją aptarnauja trys pamainos. Vienu metu ceche dirba du žmonės: operatorius- pamainos meistras ir smulkinimo sistemos darbuotojas.
„Granulių gamybos ceche bendrovė sukūrė septynias naujas darbo vietas. Be to, žmonės, kurie žiemą sėdėdavo namuose, dabar traktoriais atveža šiaudus. Tad netiesiogiai žiemą prie granulių gamybos dar darbuojasi septyni žmones“, - sakė K.Stančaitis.
Pigiau ir patikimiau
Kodėl žemdirbiai pasirinko Radviliškio mašinų gamyklos įrangą? „Visada laikiausi nuostatos, kad gamintojas turi būti šalia gamybininko. Viena vertus, tai Lietuvoje gana naujas verslas, todėl būtų sudėtinga dažnai konsultuotis su vokiečiu, danu ar švedu, nors jų įranga gal ir ne prastesnė. Kai gamintojas yra Lietuvoje, gauti konsultaciją ar atsivežti atsargines dalis yra gerokai paprasčiau“, - sakė kelių dešimtmečių gamybininko patirtį turintis K.Stančaitis.
Technologas neslėpė, kad patraukli pasirodė ir lietuvių gamintojų kaina. „Tokia pati olandų ar čekų įranga kainuotų apie milijoną eurų, o lietuvių – perpus mažiau. Tiesa, visos mūsų investicijos siekė maždaug 600 tūkst. litų. Pusę jų susigrąžinsime iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos lėšų“, - sakė K.Stančaitis.
Sumontuota Radviliškio mašinų gamyklos įranga dirba gana našiai - per valandą pagamina apie 1 t granulių. Todėl bendrovė planuoja, kad investicija atsipirks per 2-2,5 metų. „Paskui jau visas pelnas atiteks mums. Cecho rentabilumas siekia 20-25 procentus. Tai puikus rodiklis“, - mano technologas.
Viską nuperka lenkai
Didžioji dalis „Tėviškės“ pagamintų granulių keliauja į Lenkiją. Dzūkų produkcija jau domisi belgai ir suomiai. Naujo cecho technologas įsitikinęs, kad visada parduos savo produkciją, nes granulių poreikis Vakarų Europoje - didžiulis. Deja, Lietuva kol kas nepajėgi supirkti šalyje gaminamą biokurą, kadangi katilines daugiausia kūrena brangiu mazutu ir dujomis.
Žilinėlių kaime sumontuota lietuvių gamintojų šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įranga domisi ir kiti potencialūs gamintojai. „Susidomėjimas didžiulis. Vien šiandien priimsime tris delegacijas, atvažiuosiančias pažiūrėti, kaip dirba cechas. Šiaudų visoje Lietuvoje lieka per akis, todėl daugelis galvoja, kaip juos geriau panaudoti“, - pasakojo K.Stančaitis.
„Tėviškės“ bendrovėje įrengta antra Radviliškio mašinų gamyklos šiaudų granuliavimo linija. Prieš pusmetį pirmasis ją įsigijo ūkininkas Albertas Šimėnas iš Anykščių rajono. Artimiausiu metu radviliškiečių įranga šiaudų granules pradės gaminti dar dvi įmonės Jurbarke ir Šilutėje.
Pamainoje dirba du žmonės: nenutrūkstamą gamybą prižiūrintis meistras – operatorius ir šiaudus kraunantis pagalbininkas.
Iš 1 tonos šiaudų cechas pagamina 930-950 kilogramų granulių.
