Irma Bajorūnė
Kol Lietuva tik kalba apie energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir perka jos gamtines dujas, šalies gamintojai iš vietinių resursų gamina kurą ir jį eksportuoja į Vakarų Europą. Apie tokius paradoksus pasakoja Vainikuose (Josvainių sen., Kėdainių raj.) įkurtos šiaudų granules gaminančios įmonės vadovai.
Paklausa šalyje menka
Pirmąją produkciją buvusios fermos pastate įrengta technologinė linija pagamino gruodį. Dabar produkcijos sandėlyje jau yra ne viena tona biokuro, pagaminto iš atsinaujinančių žaliavų – javų šiaudų. Lietuvoje tokio ne tik gamtai draugiško, bet ir patogaus naudoti kuro paklausa labai nedidelė.
Pasak uždarosios akcinės bendrovės „Eurotiltas“, įrengusios granulių gamybos liniją, vadovo Dariaus Kelermano, šalyje kol kas nėra daug katilų, galinčių naudoti šiaudų granules – santykinai nebrangų vietinį kurą.
Užtat šiaudų, taip pat medienos ar net mėšlo granulės populiarios Vakarų Europos šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje ir kt.
Technologinis procesas
Vienintelė granulių gamybos žaliava – javų šiaudai. Supresuoti į rulonus iš laukų jie atgabenami į nedidukę įmonę. Gamybos vadovas Raimondas Kurilaitis pabrėžia, kad šiaudai turėtų būti ne drėgnesni kaip 14 procentų.Pirmiausia ruloną tenka išardyti. Tuomet šiaudai patenka į draskytuvą, kur susmulkinami. Toliau jie malūne sumalami iki smulkių dalelių, beveik dulkių. Šios praeina pro filtrus, nukeliauja į bunkerį, ir vandens garų bei slėgio jėga supresuojamos į granules.
Visas procesas uždaras, į aplinką dulkės nepatenka. Gamyba visiškai švari, nenaudojamos jokios cheminės medžiagos, mechanizmus suka elektros energija. Įrengimai pagaminti Radviliškio mašinų gamykloje, įsigyti pasinaudojant Europos Sąjungos parama. Šiuo metu liniją aptarnauja penki darbuotojai, planuojama įdarbinti dar keturis.
Vainikuose įrengta linija po nedidelių pakeitimų gali gaminti ir medienos atliekų granules. D. Kelermano teigimu, vokiečiai jau rengiasi gaminti granuliuotą kurą net iš nukritusių rudeninių lapų.
Ieško šiaudų
„Mes naujokai šioje rinkoje, šiaudus dar perkame, sudarome sutartis su javus auginančiais ūkininkais, – sakė UAB „Eurotiltas“ direktorius D. Kelermanas. – Ūkininkai šiaudus laiko trąša ir dažnai pjaudami javus juos paskleidžia dirvoje. O su jais dirvoje lieka ligos, piktžolių sėklos. Vakarų šalyse to atsisakyta – šiaudai perdirbami į kurą. Ir žemės ūkio mokslininkai siūlo smulkintus šiaudus palikti dirvoje tik kartą per penkerius metus“.
Granulių gamybos linija kol kas užsitikrinusi žaliavos darbui iki kovo mėnesio.
Pasigenda platesnio požiūrio
„Kai Lietuvoje ne tik pavieniai žmonės supras, kad importuojamas gamtines dujas galime pakeisti savais resursais, mūsų gaminamo kuro paklausa išaugs ir namuose, – įsitikinęs D. Kelermanas. – Kol kas ministerijose dirbantys žmonės daugiausia rūpinasi, kaip kuo greičiau pastatyti naują atominę elektrinę, o apie čia pat esantį kurą iš šiaudų, kitų atsinaujinančių šaltinių, negalvoja“.
Granulių gamintojai Kaune įrengė demonstracinį katilą. Per mėnesį 300 kvadratinių metrų gyvenamojo namo patalpoms bei vandeniui šildyti namo savininkams kainuodavo apie 800 Lt, pradėjus naudoti šiaudų granules, išlaidos sumažėjo iki 350 Lt.
Remdamasis specialistų skaičiavimais įmonės vadovas tvirtina, kad kuro gamybai panaudodami visus Lietuvoje išaugintus šiaudus, biokuru galėtume pakeisti ketvirtadalį gamtinių dujų, naudojamų šilumai gaminti.
Šiaudų granulės – nebrangus, kaitrus ir patogus naudoti kuras.
